Pasak legendos apie „Trirankio šv. Kazimiero“ paveikslo atsiradimą, jį tapęs dailininkas (ar du dailininkai) iš pradžių pavaizdavo ištiestą dešinę karalaičio ranką, bet vėliau panoro kompoziciją pakeisti. Nutapęs šią ranką kitaip, bandė nepavykusią dalį uždažyti, tačiau ranka stebuklingu būdu „nesileido“ paslepiama ir vis išryškėdavo, nepavyko uždažyti ir naujai nutapytosios. Taip Apvaizdos dėka paveiksle šv. Kazimieras liko su trimis rankomis. Restauratorių bandymai išsiaiškinti, ar viena tų rankų su lelijomis nebuvo nutapyta vėliau, pvz., paveikslą atnaujinant 1594 m. (apie tuo metu vykusius paveikslo tvarkymo darbus skelbia įrašas jo apačioje), nedavė laukiamų rezultatų – nors paveikslas ne kartą truputį pertapytas (štai vietoj medaliono su Dievo Motinos atvaizdu ant šv. Kazimiero krūtinės nutapyta grandinė su Aukso Vilnos ordinu), visos trys rankos buvo nutapytos tuo pačiu metu ir niekuomet nebuvo užtapytos ar kitaip koreguotos.

Geidžiamiausios Kaziuko mugės lauktuvės – Smurgainių riestainiai (apskritas kvietinių miltų kepinys su skyle viduryje) buvo pradėti kepti XV a. Dabartinės Baltarusijos nedidelio miestelio vardu pavadintais gardėsiais būdavo nukrauti Kaziuko mugės prekystaliai. Į turgų atveždavo jų daugybę, kartais net valtimis Nerimi atplukdydavo. Pradžioje riestainiai buvo vienodo dydžio, dviejų rūšių: cukriniai ir su juodgrūde. Vėliau pradėti gaminti ir didesni, pagardinti vanile, šokoladu, aguonomis. Smurgainių riestainių skonio paslaptis – apvirinimas prieš šaunant į krosnį ir barstymas specifiniu prieskoniu – juodgrūdės sėklomis.

Lietuvių kalba verba (kadagio, blindės, serbentų, beržo, kitų anksčiausiai pavasarį sprogstančių medžių ar krūmų šakelių puokštė arba sausais gėlių žiedais ir žolynais apipinta rykštelė) pirmą kartą paminėta evangelikų liuteronų kunigo Jono Bylaukio 1573–1574 m. parengtoje Wolfenbüttelio postilėje, o dailininko Ferdinando Ruščico (Ferdynand Ruszczyc, 1870–1936) jos buvo taip išpuoselėtos ir išpopuliarintos, kad tapo smulkiojo liaudies meno kūrinių dalimi. Tikima, kad šventintos verbos žmones saugo nuo ligų, namus (pasmilkius arba apkaišius sienas) – nuo perkūnijos ir kitų nelaimių, įkišta lauke – pasėlius nuo krušos, sausros, graužikų.

Kaziuko mugėje pasiektas ne vienas rekordas. 2014 m. kovo 8 d. Kaziuko mugėje iškepta rekordinio dydžio – 3 m aukščio ir 1,5 m skersmens bei 250 kg svorio vištienos „Tulpė“. Ją daugiau nei iš 5000 vištienos sparnelių ant grilio iškepė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos nariai, Vilniaus turizmo ir verslo prekybos mokyklos studentai. 2017 m. drožėjas Virgilijus Vaičiūnas į rekordų knygą pateko išdrožęs 2,29 cm ilgio ir 42 cm aukščio klumpių porą. 2023 m., švenčiant Vilniaus 700-ąjį jubiliejų, mugės simboliu tapo 10-ies m. aukščio verba, kurią sudarė 700 verbų, kurias surišo tradicinių Vilniaus krašto verbų pynėjų komanda, vadovaujama tautodailininkės, septintos kartos verbų pynėjos Agatos Granickos.